- pavarinčius
- 1 ×pavariñčius (hibr.) sm. (2) 1. Ut varovas, pavarinėtojas: Pavariñčius, kurs varo galvijus arba žmonis ant dvaro, ant kelio J. Kam jims vežti traukiniu – nusamdė porą pavariñčių, ir nuvarė į vietą Klm. Vertikai, kapstytojos, pavarinčiai (mėšlavežyje), daugiausia piemenys, pusberniai, priešų priešais maišosi Žem. Užsnigus ir be pavarinčių galima medžioti Up. ║ piemuo, einantis bandos gale, ją pavarantis į priekį; plg. pavarinis 3: Pavariñčių skerdžius turės kelius Krš. 2. rš areštuotojo palydovas, sargas.
Dictionary of the Lithuanian Language.